Mano kelias į Dvasinį Pabudimą
Mano kelias į Dvasinį pabudimą buvo ilgas ir gana nelengvas...
Kada tai įvyko?
2012-10-12 vakare Vienybės Universiteto gidas Kiran Kumar pokalbio per Skype metu paskelbė apie mano- Algimanto Dvasinį Pabudimą... Tada Rusijoje, SNG valstybėse buvo vos keli Dvasiškai Pabudę, o Pabaltijo valstybėse nebuvo nė vieno...
Kaip tai įvyko?
Sunku atsekti tikslų laiką, kada tai įvyko. Straipsnelyje, esančiame aukščiau, parašiau, kada tai buvo paskelbta, tiksliau, kada Vienybės Universitetas pripažino Pabudusiu.
Manau, kad tai įvyko žymiai anksčiau. Juk Pabudimas- ne kažkoks tai paskirties punktas, į kurį reikia atvykti ir atvykus galima sustoti. Pabudimas- tai Kelionė...
/Skaityti toliau/
Man ši Kelionė prasidėjo gana seniai.
Buvo momentų ir gana ilgų laikotarpių, kai jaučiau Vienybę su viskuo, kas supa: į ką pažiūrėdavau, prie ko prisiliesdavau, ką suvalgydavau. Jie tęsdavosi tai trumpiau, tai ilgiau. Vienas iš tokių įsimintiniausių buvo 2004 m. kovo mėn., berods tai buvo 27-a diena, prisimenu, kad tai buvo sekmadienis. Lietuvis muktietis /Mukti- tai išsilaivinimas, Nušvitimas, muktiečiais buvo vadinami tie, kurie buvo dalyvavę kokiame nors Mukti seminare/ Linas K. buvo pirmasis, kuris dalyvavo 21-os dienos Nušvitimo Mokytojų seminare/21 days Process/, vykusiame 2004 m. kovo mėnesį Vienybės universitete Indijoje. Tada aš neturėjau finansinių galimybių dalyvauti tame seminare, bet, pagal Šri Bhagavano/KALKI-taip tada vadinome Mokytoją/ sudarytą programą aš visą tą laiką dirbau namuose: meditavau, atlikau reikalingas dvasines praktikas ir paskutinę to seminaro dieną, giedodamas Mula mantrą (Mula mantra- speciali giesmė, šlovinanti Dievo aspektus), pajutau, kaip mano kūnas sustingo, kvėpavimas sustojo ir labai galingas srautas energijos įėjo į mano kūną, žodžiais neapsakoma Palaima, Džiaugsmas be jokios priežasties ir Meilė užplūdo ir įsiskverbė į visą mano esybę- pasijutau esąs Vienyje su viskuo, kas mane supa... Išėjęs į lauką džiaugiausi viskuo: balose esančiu vandeniu, paukščių giesmėmis, net varnos kranksėjimas man buvo gražiausia giesmė, nuvilnydavo maloniai per visą kūną. Ėjau toliau ir stebėjau save ir aplinką. Išgirdau "zeimerio" (aparatas, kuriuo pjauna malkas) garsą. Anksčiu šis garsas man priminė senovinį dantų gręžimo aparatą, o tada- nustebau- atrodė, kad nuostabesnio garso neteko girdėti... Viskas aplinkui švytėjo, mirgėjo...
Tai nebuvo pirmas kartas, kai mane aplankė panašios būsenos, bet tada truko gana ilgai... Po to, pajutau, kad kūno poreikiai pasikeitė- mažiau norėjosi maisto, galėjau mažiau miegoti, kartais nemiegodavau po kelias naktis, o rašydavau, spausdindavau savo ir kitų patyrimus, darydavau vertimus, talpindavau juos internetinėse svetainėse...
Panašūs pojūčiai gilėjo, būsenos ilgėjo. Kai dalyvavau 2003 m. rugpjūčio mėn. Indijoje vykusiame Pirmajame Nušvitimo festivalyje ir specialiame Daršane (Daršanas- susitikimas su Dvasiniu Mokytoju) su Šri Amma ir Šri Bhagavanu, tai po vienos iš dikšų mano kvėpavimas ne tik sustojo ilgam laikui, bet ir pajutau, kad mano rankos pradėjo "ilgėti", pirštai pasidarė ilgi, visas kūnas pasidarė labai didelis, jis jau "nebetilpo į meditacijų salę, kuri buvo didžiulė ir priminė šiuolaikinius 'angarus' ", Palaima ir Džiaugsmas įsiveržė į kiekvieną mano kūno ląstelę, beribė Meilė užplūdo visą mano esybę... Šis jausmas išsilaikė be 4-ių valandų tris paras. Vienybės universiteto gidai sakė, kad, jeigu tokios būsenos išsilaiko tris paras, tai jau galutinai įsitvirtina Nušvitimas... Man tada pritrūko kelių valandų...
2004 m. lapkričio mėnesį vykusio 21-os dienos Nušvitimo Mokytojų proceso metu irgi patyriau tokias Vienybės su viskuo būsenas, kad kitiems jos net nesisapnavo... Kai kurie proceso dalyviai, po to, kai pasidalindavome savo patyrimais, sakydavo, kad man buvo duota iš karto tai, kas kitiems buvo duodama po mažą dalelę... Parašiau apie tai, ne norėdamas pasigirti, o tik pasidalinti tuo, kas vyko ir kaip tai vyko su manimi... Bet, kaip sakoma: "kam daug duodama, iš to daug ir reikalaujama"...
Bet dažnai mes pamirštame tą Visatos įstatymą, kad, jeigu kažką gauname, tai turime ir atiduoti...
Taip jau buvo susiklostęs mano gyvenimas, kad kurį tai laiką, nepavykdavo "atiduoti" tai, ką esu gavęs... Dabar noriu ištaisyti šią klaidą, atsiprašyti visų ir už viską, o svarbiausia DIEVO-KŪRĖJO nes per mažai atiduodavau, o gavęs esu tikrai labai daug...
Tad noriu tikrai atiduoti, pasidalinti tuom, ką Dievulis man yra davęs, pasidaliti su kitais, kurie nori Dvasiškai tobulėti, augti, suprasti save, atrasti savo paskirtį, kodėl ateiname į šią Žemę ir ką turime padaryti, bet ir įvykdyti visas tas užduotis ir įsipareigojimus, kuriuos esame savanoriškai prisiėmę prieš ateidami į šį įsikūnijimą.
Tad, jeigu jūs norite gauti tai, kas buvo duota man, kreipkitės, rašykite, atvykite, dalyvaukite renginiuose, kvieskite į susitikimus...
Manau, kad šiame kartui užteks.
Iki kitų susitikimų.
2015-04-10
Algimantas
Jie buvo pirmieji, kuriuos VU pripažino Dvasiškai Pabudusiais...
Pirmoji, kurią iš rusiškai kalbančių šalių, Vienybės universitetas Indijoje paskelbė Dvasiškai pabudusia, buvo vertėja- Lena Kim.
Kitų, dvasiškai Pabudusių, sąrašai kurį laiką buvo spausdinami rusiškame Vienybės universiteto tinklapyje, bet vėliau tinklapio sudarytojai nebespėjo tikslinti to sąrašo ir jis daugiau nebespausdinamas. Štai sąrašas tų, kurie buvo pirmieji rusiškai kalbančiose valstybėse...(prie jų priskiriama ir Lietuva bei kitos Pabaltijo šalys, nes dalyviai iš tų šalių, dažniausiai į Vienybės universitetą vyksta su rusų grupe)./sąrašas išspausdintas rusiškoje šios svetainės versijoje/.
(Bus daugiau...)
Mano kelias į Dvasinį Pabudimą
Mano kelias į Dvasinį pabudimą buvo nelengvas ir gana ilgas...
Po pirmojo Mukti-1 seminaro, vykusio 2001 m. antrąjį gegužės savaitgalį, Vilniuje, aš patyriau tokius Vienybės patyrimus, apie kuriuos daugelis tik svajoja..., bet tada supratau, kad aš dar noriu išmokti tai, apią ką buvo kalbama seminare, daryti kvėpavimo pratimus ir atlikti kitas praktikas. Aš galvojau, kad jausdamas tai, kas man buvo perduota- besąlyginę meilę ir Vienybę su viskuom, kas mane supa, aš negalėsiu gyventi sociume...Todėl paprašiau Šri Bhagavano, kad jis leistų man išmokti medituoti, išmokti ir atlikti praktikas...Jis geras- leido... Ir taip iki pat 2012 m. spalio 12d. /Žr. straipsnelius: "Kada tai įvyko?" ir "Kaip tai įvyko?".
(Bus daugiau...)
Kur ir kaip galima pasiekti Dvasinį Pabudimą?
Tai gali įvykti bet kada ir bet kur... Žmonijos kolektyvinė sąmonė per paskutinį laikotarpį, ypač po 2012-12-21, labai pasikeitė ir galimybė pasiekti Dvasinį Pabudimą tapo žymiai lengvesnė negu iki tol... Dabar Dvasinis Pabudimas persiduoda nuo vieno Dvasiškai pabudusio asmens kitam... Ir tai gali įvykti spontaniškai, čia ir dabar, net skaitant šias eilutes...
Na, o "tradicinis" kelias pagal Vienybės universiteto tradiciją yra gauti Dikšą/Vienybės palaiminimą/ iš Dvasiškai Pabudusio asmens ar kito dikšų davėjo. Dikšos perdavimo metu suaktyvinimas procesas, kuris veda prie Dvasinio Pabudimo. Toliau galima sudalyvauti viename iš seminarų, kuriuos praveda Vienybės universiteto treneriai ir, gavus jų rekomendaciją nuvažiuoti į Indiją ir sudalyvauti Vienybės universitete Pagilintame procese. To proceso metu vyksta gili vidinė transformacija, išvalomi vidiniai blokai, trukdantys mums žengti dvasinio tobulėjimo keliu ir visa tai priveda prie to, kad žmogus Dvasiškai pabunda... Kol kas, Dvasinį pabudimą įvertina tik Vienybės universitetas /pagal Vienybės universiteto tradiciją/. Proceso pabaigoje dalyviui pranešama, ar įvyko Dvasinis pabudimas, o jei neįvyko, tai nustatoma data, kada tai įvyks, duodamos papildomos užduotys...
Vienybės universiteto treneris-
Algimantas