< Dvasinis Pabudimas… Nušvitimas… Vis dažniau ir dažniau pastaruoju metu minimi šie terminai. Apie tai kalbama, rašoma, skaitoma.

 Kas gi tai? Ar visa tai tiesa, ar tik kažkokie prasimanymai?...

 Norėčiau pasidalinti savo asmeniniu patyrimu apie tai, kaip visa tai vyko, kaip jaučiuosi dabar, po dvasinio Pabudimo.

 Kaip ir daugelį kitų, į dvasinio tobulėjimo kelią mane atvedė pats gyvenimas. Kai gyvenimo negandos „įspraudžia į kampą“ nori nenori imi daugiau apie viską susimąstyti, kyla daugybė įvairių klausimų: Kas atsitiko? Kodėl man taip yra? Kodėl būtent man visa tai tenka išgyventi? Ką daryti? Kaip gyventi toliau?

O kai kyla klausimai, anksčiau ar vėliau gaunami ir atsakymai. Man atsakymai atėjo šiek tiek keistoku, mistiniu būdu (bet apie tai kitą kartą) ir nuo 2002 m. vasario mėnesio, kada pirmą kartą sudalyvavau Mukti 1 seminare, prasidėjo mano aktyvus dvasinio tobulėjimo kelias.

Jau pats pirmasis seminaras, kurį pravedė Alija Lučezarnaja, paliko man ne tik didžiulį įspūdį, bet ir pradėjau pastebėti pokyčius savo gyvenime, savijautoje. Tai buvo kažkas neįtikėtino, neapsakomo.

Sugrįžau po seminaro jausdama, kad tartum kažkas manyje pasikeitė. Man atrodė, kad štai dabar aš pradėjau gyventi. Ir tada iškilo klausimas: o ką gi aš veikiau anksčiau? Ji, mano širdis, žinojo atsakymą, kad anksčiau aš negyvenau. Aš tik egzistavau…>.

/Bus daugiau.../

...Algimantas pasakojo savo įspūdžius ir patyrimus iš seminaro, kurį pravedė filipinų hileris D.Kalano (Joseph Calano) ir pasiūlė padaryti vieną meditaciją.... Iš karto pajutau, kad stipri energija įėjo į mane... Prasidėjo darbas Sahasrara čakroje. Energija judėjo žemyn spirale. Mane visą pradėjo palengva sukti...

 /Plačiau apie Aldonos patyrimus 2015-05-23 meditacijos metu, skaitykite svetainėje:

Po to darėm MUKTI Dikšą. Iš pradžių reikėjo šokti. Šokti man labai patinka. Aš visada šoku su savuoju Dieviškumu, t.y. šoku su Šri Bhagavanu. Tai vyksta jau gana seniai ir yra be galo nuostabu. Taip pat ir šį kartą šokau su Juo. Neįmanoma šio jausmo apsakyti. Žinau, kad šoku viena, bet matau Jį priešais save vidiniu matymu, jaučiu Jį, mintimis su Juo kalbuosi. Ir tai būna taip realu, kad, įsijungus protui, imu rankomis  graibyti, ieškoti apie save, bandydama Jį apčiuopti, bet taip nieko apčiuopiamo ir nesurandu. Šokti su Juo yra taip malonu, taip gera, kad nekreipiu dėmesio į proto komentarus tik vien mėgaujuosi tuo. Tai šokom pagal vieną muziką, tai pagal kitą. Iš pradžių ant žemės, o paskui - ant debesų. Taip taip, ant debesų mes šokom valsą. Nuo vieno debesėlio - ant kito. Kūnai lengvi kaip plunksnelės... Oho! Kaip puikiai Bhagavanas šoka valsą! - pagalvojau. Koks nuostabus, nepakartojamas tas mano Dieviškumas.

Staiga pagalvojau apie Ammą. Amma! O kur gi Ji? Norėčiau, kad ir Ji būtų kartu. Ir vietoje manęs su Bhagavanu jau šoko Amma. Ne, Ji nepakeitė mane, bet mes tapom kaip viena. Aš šokau kaip šokusi, bet jaučiau Ammą ant savo kūno. Jaučiau Jos plaukus, rankas, akis, lūpas, visus jos veido bruožus jaučiau ant savęs. Tartum mano kūnas būtų aprengtas Jos kūnu. 

Pirmą kartą tai patyriau jau gana seniai. Prieš keletą metų. Tada sėdėjau savo namuose ir meditavau, žiūrėdama į Šri Murti. Staiga iš nuotraukos į mane ėmė artėti Amma. Ji vis artėjo, artėjo ir susiliejo su manimi. Apėmė stiprus ir keistas jausmas, tartum Amma būtų įlindusi į mano kūną... Ir nuo to laiko, dažnai, kai apie Ją pagalvoju, aš Ją jaučiu savyje. Vietoj savęs matau ir jaučiu Ammą, o aš tartum būčiau jos viduje. Mes esame kaip du viename... 

Labai vertinu ir branginu šias dovanas ir jaučiu begalinį dėkingumą už jas brangiems mokytojams Šri Ammai ir Bhagavanui.

 2015-05-23,

Aldona ,